Žaidimas, kuris moko susikalbėti

Žaidimo taisyklė paprasta: du ar trys vaikai kartu iš kaladėlių sudeda žodį, kuris apibūdina, kaip jie šiandien jaučiasi. Bet žodis turi būti vienas – bendras.

Iš pradžių kyla ginčų: vienas nori „linksmas“, kitas „pavargęs“. Būtent čia prasideda svarbiausia dalis – vaikai mokosi paaiškinti, išklausyti ir rasti trečią žodį, kuris tinka abiem.

Ką daryti suaugusiajam

• Nepasiūlyti žodžio patiems – leisti ieškoti.
• Pastebėti ir įvardyti, kai kas nors išklauso kitą.
• Pabaigoje paklausti, kaip jiems sekėsi susitarti.

Žaidimo taisyklės

Žaidėjai susėda poromis nugaromis vienas į kitą. Vienas turi paprastą piešinį iš kelių figūrų, kitas – tuščią lapą ir pieštuką. Piešinio savininkas aiškina, ką piešti, bet negali rodyti ar sakyti figūrų pavadinimų. Piešiantysis gali užduoti tik tokius klausimus, į kuriuos atsakoma „taip“ arba „ne“. Po penkių minučių piešinius palyginame. Juokas garantuotas, o po žaidimo labai natūraliai kyla pokalbis apie tai, kodėl kartais vienas kitą suprantame visai ne taip, kaip norėjome.

Šis tekstas – ne receptas, o pokalbio pradžia. Kiekvieno žmogaus situacija skirtinga, todėl kai kurie pasiūlymai jums tiks iš karto, o kitus reikės pritaikyti. Jei jaučiate, kad sunkumai užsitęsė ir patiems susitvarkyti nepavyksta, nedvejodami kreipkitės į psichologą ar šeimos gydytoją – pagalbos prašymas taip pat yra atsparumo dalis.