Vasaros stovykla prie Neries: ką išmokome sėdėdami ratu
Eglė Adomaitienė · 1 min. skaitymo
Rugpjūčio viduryje prie Neries susirinko keturiasdešimt žmonių: mokytojai, tėvai, keli jaunuoliai ir mūsų komanda. Trims dienoms palikome kalendorius ir susėdome ratu po pušimis.
Kodėl ratas
Rate nėra pirmos ir paskutinės eilės. Kiekvienas mato kiekvieną, o kalbantysis turi visų dėmesį. Iš pradžių tai atrodo neįprasta, bet jau antrą dieną pastebėjome, kad pokalbiai tapo ramesni ir atviresni.

Trys dalykai, kuriuos parsivežėme
- Tyla nėra tuštuma. Kelios sekundės prieš atsakant leidžia išgirsti ir save.
- Klausimas svarbiau už patarimą. Dažniau klausėme „ką tau tai reiškia?“, nei siūlėme sprendimus.
- Susitarimai laiko grupę. Pirmą vakarą kartu užrašyti susitarimai padėjo sunkesnėse vietose.
„Pirmą kartą per ilgą laiką jaučiausi išklausyta, nors pati beveik nekalbėjau.“ – stovyklos dalyvė
Kitą vasarą stovyklą kartosime. Jei norite sužinoti pirmieji, užsisakykite mūsų naujienas.
Kaip ruošiamės kitai stovyklai
Po stovyklos surinkome dalyvių atsiliepimus ir supratome, kad kitą kartą reikės daugiau laiko pasivaikščiojimams ir tylai. Todėl kitą vasarą programą pailginsime viena diena, o vakarus paliksime laisvesnius – su laužu, dainomis ir neformaliais pokalbiais. Taip pat ketiname pakviesti daugiau tėvų su vaikais, nes šeimų ratai buvo vieni šilčiausių. Registracija prasidės pavasarį, o nariams vietos bus rezervuotos savaite anksčiau.
Trumpai
- Pradėkite nuo vieno mažo žingsnio, ne nuo didelio plano.
- Užsirašykite, ką pastebite – po savaitės bus lengviau pamatyti pokytį.
- Pasidalykite su žmogumi, kuriuo pasitikite.
Nė vienas iš šių žingsnių nereikalauja daug laiko, bet kartu jie sukuria pagrindą, ant kurio galima statyti toliau. Pradėkite nuo to, kas atrodo lengviausia, ir pamažu pridėkite kitus.
