Kaip vaikai mokosi matyti kitaip

Dėmesys – tarsi prožektorius: jis apšviečia vieną dalyką, o visa kita lieka šešėlyje. Vaikai tai atranda žaisdami, kai iš pirštų susideda žiūronus ir staiga mato tik vieną medį, vieną paukštį ar vieną veidą.

Dėmesys – kaip raumuo

Kuo dažniau jį treniruojame, tuo lengviau sugrįžti, kai jis nuklysta. Tam nereikia specialių priemonių – užtenka kelių minučių per dieną ir smalsumo.

Trys žaidimai namuose

1. Žiūronai. Kiekvienas „pro žiūronus“ suranda kambaryje tris mėlynus daiktus.
2. Garsų medžioklė. Minutę tylime ir skaičiuojame, kiek skirtingų garsų išgirdome.
3. Lėtas obuolys. Valgome vieną skiltelę kuo lėčiau ir pasakojame, ką jaučiame.

Po kiekvieno žaidimo paklauskite: „Kas buvo lengviausia? Kas sunkiausia?“ Atsakymai dažnai nustebina.

Ką gali padaryti suaugusieji

Vaikai mokosi žiūrėti į pasaulį stebėdami mus. Kai suaugęs garsiai pasako: „Iš pradžių man atrodė, kad tai nesąžininga, bet paskui pagalvojau, kaip jautėsi kitas žmogus“, vaikas mato, kad nuomonę galima keisti ir tai nėra gėda. Verta dažniau klausti ne „kas teisus?“, o „kaip tai atrodė iš jo pusės?“. Toks klausimas iš pradžių gali sutrikdyti, bet laikui bėgant vaikai patys ima jį užduoti – ir kiemo ginčai tampa trumpesni.

Domus Solis nariai šią temą plačiau aptaria uždaruose ratuose ir kursuose. Jei svarstote apie narystę, pirmiausia pasinaudokite atvirais renginiais: juose pamatysite, kaip vyksta mūsų susitikimai, ir galėsite nuspręsti, ar toks formatas jums tinka. Narystė suteikia prieigą prie įrašų, pratimų rinkinių ir mėnesio užduočių.