Kaip kalbėtis su paaugliu apie nesėkmę

Kai paauglys grįžta su bloga žinia, pirmasis tėvų noras – padėti, paaiškinti, pataisyti. Tačiau dažnai labiausiai padeda tai, kas atrodo mažiausiai: būti šalia ir klausytis.

Ką sakyti

• „Matau, kad tau sunku.“
• „Noriu išgirsti, kaip tai buvo.“
• „Ką galėčiau padaryti, kad būtų lengviau?“

Ko vengti

Palyginimų su kitais ir skubių pamokų. Jos bus išgirstos vėliau – kai praeis pirmasis skausmas.

Ko vengti ir ką sakyti

Kai paauglys patiria nesėkmę, suaugusiųjų noras paguosti dažnai virsta patarimais ar palyginimais: „man tavo amžiaus irgi taip buvo“. Paaugliui tai gali skambėti kaip jo jausmų sumenkinimas. Geriau pradėti nuo pripažinimo: „Matau, kad tau dabar tikrai nemalonu.“ Tada paklauskite, ar jis nori pasikalbėti dabar, ar vėliau. Galimybė pasirinkti suteikia kontrolės jausmą, kurio po nesėkmės labiausiai trūksta. Patarimus palikite tam metui, kai jų paprašys pats.

Domus Solis nariai šią temą plačiau aptaria uždaruose ratuose ir kursuose. Jei svarstote apie narystę, pirmiausia pasinaudokite atvirais renginiais: juose pamatysite, kaip vyksta mūsų susitikimai, ir galėsite nuspręsti, ar toks formatas jums tinka. Narystė suteikia prieigą prie įrašų, pratimų rinkinių ir mėnesio užduočių.