Kaip kalbėtis, kai nesutariame

Kaip kalbėtis, kai nesutariame prasideda nuo paprasto pastebėjimo: atsparumas nėra kietumas. Tai gebėjimas grįžti, kai diena buvo sunki, ir likti šalia kitų, kai patiems nesinori kalbėti.

Domus Solis praktikoje tai reiškia trumpus, kartojamus žingsnius. Vienas klausimas sau, vienas pokalbis su žmogumi, kuriuo pasitikite, ir viena riba, kurią pasakote ramiai.

Jei skaitote pirmą kartą, užtenka vienos pastraipos. Grįžkite prie jos po savaitės ir pasižiūrėkite, kas pasikeitė ne teorijoje, o jūsų dienoje.

Trys žingsniai prieš atsakant

Nesutarimas savaime nėra blogas – jis rodo, kad abiem žmonėms rūpi. Problemos prasideda tada, kai atsakome greičiau, nei išgirstame. Prieš atsakydami pabandykite trumpai pakartoti, ką supratote („jei teisingai girdžiu, tau svarbu…“), paklausti, ar nieko nepraleidote, ir tik tada pasakyti savo požiūrį. Šie trys žingsniai pokalbį sulėtina, bet būtent lėtumas dažnai neleidžia jam virsti ginču, po kurio abu jaučiamės neišgirsti.

Jei norite šias mintis išbandyti kartu su kitais, užsukite į artimiausią atsparumo vakarą arba prisijunkite prie bendruomenės pokalbių. Ten galite užduoti klausimą, pasidalyti savo patirtimi ar tiesiog paskaityti, kaip panašias situacijas išgyvena kiti. Kartais vienas kito žmogaus sakinys padeda labiau nei visa knyga.