Ką daryti, kai planas subyra

Ką daryti, kai planas subyra prasideda nuo paprasto pastebėjimo: atsparumas nėra kietumas. Tai gebėjimas grįžti, kai diena buvo sunki, ir likti šalia kitų, kai patiems nesinori kalbėti.

Domus Solis praktikoje tai reiškia trumpus, kartojamus žingsnius. Vienas klausimas sau, vienas pokalbis su žmogumi, kuriuo pasitikite, ir viena riba, kurią pasakote ramiai.

Jei skaitote pirmą kartą, užtenka vienos pastraipos. Grįžkite prie jos po savaitės ir pasižiūrėkite, kas pasikeitė ne teorijoje, o jūsų dienoje.

Iš pradžių sustoti, paskui planuoti

Kai planas subyra, pirmas impulsas – kuo greičiau sukurti naują. Tačiau sprendimai, priimti ant nusivylimo bangos, dažnai būna skubūs ir per griežti. Leiskite sau trumpą pauzę: pasakykite garsiai, kas nepavyko, įvardykite, ką jaučiate, ir tik tada klauskite, kas iš ankstesnio plano vis dar tinka. Dažniausiai paaiškėja, kad subyrėjo ne viskas – liko žmonės, įgūdžiai ir patirtis, ant kurių galima statyti kitą, galbūt net tikroviškesnį planą.

Trumpai

• Pradėkite nuo vieno mažo žingsnio, ne nuo didelio plano.
• Užsirašykite, ką pastebite – po savaitės bus lengviau pamatyti pokytį.
• Pasidalykite su žmogumi, kuriuo pasitikite.

Nė vienas iš šių žingsnių nereikalauja daug laiko, bet kartu jie sukuria pagrindą, ant kurio galima statyti toliau. Pradėkite nuo to, kas atrodo lengviausia, ir pamažu pridėkite kitus.